- liberalism
- liberalizmas statusas T sritis Politika apibrėžtis Politinio mąstymo tradicija, pabrėžianti asmens laisvės pirmenybę prieš valdžią ir viešąją nuomonę. Liberalai pagrindine vertybe pripažįsta asmens laisvę ir pasisako už politinę tvarką, siekiančią kuo labiau suderinti asmenines laisves. Nurodo ir kitas vertybes – žmogaus teises, lygybę, teisingumą, moralinį pliuralizmą ir savaiminę rinkos tvarką. Yra negatyviosios laisvės šalininkai. Jie mano, kad kiekvienas asmuo turi teisę gyventi pagal savo gėrio sampratą ir siekti jam prasmingų tikslų. Valdžia suvokiama kaip piliečių susitarimo dalykas. Ji privalo būti neutrali skirtingų gėrio sampratų atžvilgiu. Pabrėžia glaudų ekonominės ir politinės laisvės ryšį. Laisvąją rinką suvokia kaip svarbiausią asmeninę laisvę užtikrinantį veiksnį. Sutardami dėl politinės laisvosios rinkos reikšmės, nesutaria dėl jos funkcionavimo pasekmių. Socialinio liberalizmo atstovai (T.H. Green, J. Dewey, J.M. Keynes, L.T. Hobhouse) mano, kad laisvoji rinka ne tik padeda įtvirtinti asmeninę laisvę, bet ir sukuria su piliečių lygybe nesuderinamas socialines pasekmes, kurioms pašalinti būtina ribota gėrybių perskirstymo politika. Klasikiniai liberalai (J. Locke, J. S. Mill, A. de Tocqueville, J. Madison) laikosi priešingo požiūrio – teigia, kad socialinių gėrybių perskirstymas nesuderinamas su piliečių laisve ir lygybe. Klasikiniai liberalai balansuoja ties libertarizmo riba. Socialinio liberalizmo šalininkai atsiduria politinio spektro kairėje, šalia socialistų. atitikmenys: angl. liberalism
Politikos mokslų enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Algimantas Jankauskas . 2007.